Orlaivio paruošimo skrydžiui paslaptys


2018 06 22 | Inga Norke

Aviacija yra viena iš griežčiausiai reglamentuojamų, tačiau kartu ir viena labiausiai intriguojančių sričių. Turbūt tai, kad oro uostuose viskas vyksta pagal tam tikras visiems žinomas taisykles, reikalavimus ir maksimaliai laiku, sukelia dar didesnį smalsumą. Juk visi privalo paklusti nustatytai tvarkai, nes kitaip tiesiog neskris.

Tas pats galioja ir antžeminiam orlaivių ir keleivių aptarnavimui – viskas privalo vykti pagal pasaulinius reglamentus ir kontraktus su aviakompanijomis.

Antžeminio aptarnavimo bendrovės „Baltic Ground Services“ (BGS), Perono aptarnavimo departamento vadovas Tomas Vyšniauskas ir „Small Planet Airlines“ antžeminio aptarnavimo skyriaus vadovas Tomas Valiukevičius šiame interviu atskleidžia savo darbo niuansus, apie kuriuos keleiviai dažnai nieko nežino, kurių nemato ir su kuriais nesusiduria.

Orlaivių antžeminis aptarnavimas apima: perono paslaugas (t. y. orlaivio pasitikimą, valymą, bagažo rūšiavimą, bagažo, krovinių ir pašto pakrovimą /iškrovimą), orlaivio dokumentų paruošimą (centruotę), kuro įpylimą, dokumentų ruošimą prieš skrydį ir po jo, įgulos ir keleivių transportavimą, antiledodarą (angl. de-icing).

Keleivių aptarnavimas apima: keleivių ir bagažo registraciją, keleivių laipinimą, vėluojančio bagažo paiešką, bagažo saugojimą ir pristatymą, specialiųjų kategorijų keleivių (t. y. nelydimų vaikų, ribotos judėsenos keleivių, grupių, VIP) aptarnavimą.

Šiame straipsnyje pristatoma orlaivių antžeminio aptarnavimo darbo specifika, o vasaros numeryje pasakosime apie keleivių aptarnavimo subtilybes.

 

TRUMPAI
KAS VYKSTA, KAI ATSKRENDA LĖKTUVAS?

• Atskridęs lėktuvas atsistoja į aikštelę, jį pasitinka perono agentas.
• Po orlaivio ratais padedamos kaladėlės, o aplink orlaivį – kūgiai.
• Patikrinama, ar orlaivis nepažeistas. Tik baigus patikrinimą, aptarnaujančioms tarnyboms duodamas leidimas privažiuoti prie orlaivio. Tai atlieka perono agentas. Iškart atidaromos bagažinės ir bagažo tvarkytojai pradeda krauti daiktus lauk.
• Tuo pačiu metu privažiuoja galerija ir keleiviai pradeda lipti iš lėktuvo.
• Kai išlipa paskutinis keleivis, į orlaivį įeina valytojų komanda.
• Keičiasi įgula, orlaivio kapitonas patikrina orlaivį prieš skrydį.
• Tuo metu privažiuoja maisto aptarnavimo įmonė ir krauna maistą kitam reisui.
• Kol valomas orlaivio salonas, kraunamas bagažas, pilamas kuras.
• Pradedami laipinti nauji keleiviai.
• Pilotams ir įgulai paduodami skrydžio dokumentai su reiso duomenimis, statistika. Uždaromos durys. Nuo orlaivio nuvažiuoja galerija ir visa kita įranga.
• Perono agentas patikrina orlaivį prieš išvykimą.
• Per ausines jis prisijungia prie pilotų kabinos ir patvirtina, kad nuo orlaivio patraukta visa įranga, o durys ir liukai uždaryti.
• Išvykimo patikrinimas atliktas. Antžeminio aptarnavimo komanda pasiruošusi išstumti orlaivį. Kapitonas užduoda turimus klausimus. Atsakius į juos, lėktuvas pajuda iš vietos. Komunikacija yra standartizuota – jokios improvizacijos.
• Kiekvienas veiksmas derinamas su pilotu (pavyzdžiui, jei norima atitraukti kaladėles, pilotas turi duoti sutikimą, nes turi nuspausti stabdį, ir pan.).

 

Tomai, už ką yra atsakinga BGS antžeminio aptarnavimo komanda?
Antžeminis aptarnavimas prasideda, kai lėktuvas nusileidžia ant žemės. Tai yra keleivių aptarnavimas oro uoste ir lėktuvo paruošimas kitam skrydžiui (kuras, bagažas, centruotės, dokumentai ir pan.). Antžeminis aptarnavimas perone yra pati dinamiškiausia ir išskirtinio profesionalumo reikalaujanti orlaivių aptarnavimo paslaugos dalis.

Kiekvieną lėktuvą oro uoste pasitinka perono agentas…
Taip. Lėktuvų aikštelės yra planuojamos likus maždaug parai iki atvykimo. Taigi iš anksto suplanuojama, kuris perono agentas dirbs su tam tikru reisu ir bus atsakingas už sklandų antžeminį orlaivio aptarnavimą. Perono agentų pasiruošimas reisui prasideda nuo tos minutės, kai orlaivis pakyla iš išvykimo oro uosto. Likus 15 min. iki atvykimo, perono agentas ir visos aptarnaujančios tarnybos atvyksta į suplanuotą orlaivio stovėjimo aikštelę. Ten jie koordinuoja visus aptarnavimo darbus, iki kol lėktuvas vėl pajuda iš vietos.

Kaip vyksta perono agento darbas?
Perono agentas yra visiškai atsakingas už orlaivio aptarnavimą, kol šis stovi ant žemės. Kai orlaivis nusileidžia, perono agentas jį pasitinka aikštelėje. Rankų ženklais arba pasitelkdamas navigacinę sistemą jis orlaivį pastato į paskirtą vietą. Nuo tos minutės visa komunikacija apie orlaivio aptarnavimą vyksta tarp orlaivio kapitono ir perono agento.

Per kiek laiko perono agentas turi paruošti lėktuvą naujam skrydžiui?
Kiekvienas orlaivis, atvykęs į oro uostą, turi tam tikrą (skirtingą) aptarnavimo laiką. Tai reiškia, kad perono agentas turi sureguliuoti visų tarnybų darbą taip, kad orlaivis iš aikštelės pajudėtų būtent tą minutę, kaip suplanuota tvarkaraštyje. Jei vėluojama laiku baigti antžeminio aptarnavimo darbus, skrydis atidedamas. Tada prasideda tyrimas, kodėl buvo vėluojama laiku užbaigti antžeminį aptarnavimą.

Jūsų darbas neleidžia jokių improvizacijų…
Tikrai taip (juokiasi). Aviacijos kokybės reikalavimai labai aukšti ir kiekvienas žingsnis yra reglamentuotas. Aptarnavimo tarnybos privalo jų laikytis. Tačiau be bendrinių aviacijos reglamentų dar yra ir atskiri antžeminio aptarnavimo įmonių kontraktai su oro linijomis, kuriuose yra nurodomi kompanijų vidiniai standartai ir reikalavimai. Pavyzdžiui, vienos oro linijos nurodo, kad keleiviai orlaivį pasieks eidami pėsčiomis, kitos – kad keleivius reikia vežti autobusais arba naudoti keleivių įlaipinimo tunelį. Vienos kompanijos draudžia kuro pylimą ir keleivių laipinimą vienu metu, kitos leidžia, jei laikomasi papildomų saugos reikalavimų, kuriuos pateikia kompanija, ir t. t.

Ar galima teigti, kad skrydžių vėlavimai vyksta dėl nesklandaus antžeminio aptarnavimo?
Nebūtinai. Kartais oro uostas laiku nesuteikia prieigos prie tam tikrų paslaugų. Pavyzdžiui, susidaro kilti besiruošiančių lėktuvų spūstis ir antžeminės tarnybos negali laiku atsidurti reikiamoje vietoje. Taip yra dėl to, kad judantis lėktuvas oro uoste turi absoliučią pirmumo teisę. Niekas negali kirsti judančio lėktuvo kelio. Visos tarnybos privalo palaukti, kol lėktuvas pravažiuos ir susidarys saugus atstumas jiems judėti toliau. Žinoma, aviacijoje veikia ne tik oro linijų bendrovės, oro uostas ir antžeminio aptarnavimo kompanijos – veikloje dalyvauja ir kitos šalys, pavyzdžiui, muitinė, pasienio tarnybos, saugumo patikros punktai. Skrydžių vėlavimams įtaką gali daryti ir oro sąlygos, kurios kartais pakoreguoja visą darbų grandinės eigą.

Kokį vaidmenį aptarnavimo grandinėje atlieka oro uostas?
Oro linijos moka tam tikrus mokesčius oro uostui, kad šis suteiktų infrastruktūrą, reikalingą tinkamai aptarnauti orlaivius ir keleivius. Tačiau patį aptarnavimą atlieka atskiros įmonės. Jos dirba savo darbą ir taip pat už tai gauna atlygį iš oro linijų.

Ar oro uostas skirsto, kuris lėktuvas atsistos prie galerijos (šnek. k. „rankovės“), o kuris aikštelėje?
Kartais keleiviai nusileidus lėktuvui, matydami tuščią galeriją, pasipiktina: „Kodėl nepastatė prie „rankovės“ ir iki oro uosto dabar reikia važiuoti autobusu?“ Tačiau šiuo atveju svarbu žinoti, kad vienos galerijos yra skirtos Šengeno zonai, o kitos – ne. Taip pat čia prasideda oro uosto planavimo darbai. Oro uostas, sudėjęs visus skrydžius į bendrą tvarkaraštį, paskiria, kurios aviakompanijos orlaivis stovės tam tikroje aikštelėje. Orlaivių stovėjimo planavimas susideda iš daugybės įvairių faktorių: pavyzdžiui, orlaivio modelio, ar orlaivis vykdo skrydį iš Šengeno zonos, ar ne, ar oro uoste tuo metu piko metas, ar ne.

Kiek žmonių dirba su antžeminiu aptarnavimu BGS?
Šiuo metu perone su orlaivių aptarnavimu dirba apie 120 žmonių, o keleivių aptarnavimu – apie 60. Tačiau apie keleivių aptarnavimo subtilybes kalbėsime vėliau (aut. past. – „Small Planet Airlines“ skrydžių žurnalo vasaros numeryje).

Kurie konkrečiai žmonės dirba su orlaivio aptarnavimu ant žemės?
Perono agentai, centruotės agentai, bagažo tvarkytojai, orlaivių tvarkytojų komanda, vairuotojai.

Jau išsiaiškinome, ką daro perono agentai. Tačiau kas yra centruotė?
Orlaivio centruotės agentas yra licencijuotas darbuotojas, kuris apskaičiuoja orlaivio svorį ir centruotę – kitais žodžiais tariant, kiek lėktuvas sveria ir kur yra jo masės centras. Lėktuvo svoris ir masės centras visada privalo atitikti labai griežtas ribas – orlaivio priekis arba galas negali būti nei per sunkus, nei per lengvas. Jei orlaivio priekis būtų per daug sunkus, kilimo metu, pilotams patraukus vairalazdę, lėktuvas ir toliau riedėtų, o orlaivio nosis „neatsiplėštų“ nuo tako.

Centruotės agentas prieš skrydį parengia lėktuvo pakrovimo planą, numato, į kurias lėktuvo bagažines turi būti pakrautas bagažas, paštas ar krovinys, ir perduoda tai perono agentams. Keleivių registracijos metu jis sistemoje stebi, ar keleiviai yra tolygiai sodinami orlaivio salone. Pasibaigus registracijai ir sukėlus krovinius į bagažines, centruotės agentas viską dar kartą patikrina, patvirtina, kad masė ir balansas atitinka leistinas ribas, ir parengia reikalingus dokumentus įgulai. Pilotai šiuos duomenis prieš pakilimą suveda į lėktuvo kompiuterius.

Kuo specifinis bagažo tvarkytojų darbas?
Su keleivių bagažu dirba atskiras skyrius. Jų darbas, žinoma, fiziškai sunkiausias. Be to, nors bagažo rūšiavimas vyksta terminale, pakraunamas jis lauke, nesvarbu, koks tuo metu oras. Kraunant vieno reiso bagažą, dažniausiai dirba 3–4 žmonės. Jie kaskart pakelia po maždaug 5 tonas bagažo (2,5 t iškrauna ir tiek pat įkrauna), o žiemą kartais ir 7 tonas, nes tuo metu žmonės vežasi daugiau įvairios įrangos žiemos sportui ir pan. Užsakomųjų skrydžių metu žmonės vežasi ypač daug bagažo…

O kiek tonų kuro reikia vienam skrydžiui?
Pavyzdžiui, „Airbus A320“ lėktuvo modelis per vieną skrydžio valandą sunaudoja apie 2,5 tonos kuro, o per minutę į lėktuvą įpilama apie 600–900 litrų kuro. Taigi vidutiniškai įpylimui prireikia nuo 10 iki 15 minučių. Pilamo kuro kiekis taip pat priklauso nuo krypties: tarkime, skrendant į Tenerifę, reikia įpilti 19 tonų kuro.

Kaip tai vyksta?
Perono agentas perduoda informaciją, kad į orlaivį reikia įpilti kuro, ir pats būtinai stebi visą pylimo procesą. Vairuotojas kuro mašina privažiuoja prie orlaivio, prijungia prie lėktuvo žarną, nustato kuro bloką, įpila ir, perono agentui leidus, atsitraukia.

Ar lėktuvo tvarkymas taip pat turi ribotą ir griežtai apskaičiuotą laiką?
Taip, lėktuvui tvarkyti, kol šis ruošiamas skrydžiui, duodamas labai terminuotas laikas. Kiekviena tvarkymo procedūra yra aiškiai aprašyta ir čia nėra galimybių improvizuoti, kitaip bus vėluojama sutvarkyti lėktuvą laiku.

Dažniausiai orlaivį tvarko 4 asmenys, o visam lėktuvui išvalyti jie turi apie 15 minučių. Per tą laiką reikia orlaivį išsiurbti, sutvarkyti tualetus, virtuvę, staliukus, kėdes, išvalyti kišenes, pagal reglamentą sudėti kišenėse laikomą informaciją ir t. t. Beje, visos orlaivio aptarnavimo paslaugos gali būti atliekamos tuo metu, kai pilamas kuras.

Galiausiai, šaltuoju metų laiku atliekama antiledodara. Kas tai?
Kartais prieš skrydį žmonės gali matyti, kaip apipurškiamas lėktuvas. Esu girdėjęs, kaip tėvai vaikams sako, kad „tuoj nuplaus lėktuvą ir kilsime“. Tačiau iš tiesų tuo metu lėktuvas iš specialios mašinos yra apipurškiamas tam tikrais skysčiais. Jų būna du tipai. Pirmojo tipo skystis naudojamas tokiems užteršimams, kaip sniegas, ledas ar šerkšnas, pašalinti nuo orlaivio dalių. Jis yra skystesnis, o antrojo tipo skystis – tirštas. Pastarojo funkcija – apsaugoti lėktuvo dalis nuo pakartotinio užteršimo (sniego ar ledo), kol lėktuvas rieda link pakilimo tako. Lėktuvui įsibėgėjant ir pasiekus tam tikrą greitį, antiledodaros skystį pašalina intensyvus oro srautas.

Antiledodara aviacijoje yra labai atsakingas reikalas. Ją atlieka perono agentas, kuris atsako už saugų ir kokybišką lėktuvo apipurškimą. Perono agentai kasmet iš naujo išklauso antiledodaros kursą. Svarbu labai gerai žinoti, kur galima purkšti tuos skysčius, o kur – ne. Būtina pabrėžti, kad dėl netinkamai atliktos antiledodaros aviacijoje yra įvykusių skaudžių katastrofų. Beje, antiledodaros skysčio kaina yra bene dvigubai didesnė nei benzino!